Vykdomi projektai

"1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte"

2014-2017

Finansuojanti institucija: iš dalies finansuoja Užsienio reikalų ministerija

Pagrindinis koordinatorius: VDU Socialinės antropologijos centras

Projekto partneriai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

 

REMIGRATIONS. International Research Program: "Remigrations and Transformations in Post-socialist European Region"

2013-2017

Finansuojanti institucija: ERSTE fondas, Austrija

Projektą koordinuojanti institucija: Mainco universiteto Tarpkultūrinių Studijų centras, Vokietija.

 

TRANSLINES - "Inequalities of mobility: relatedness and belonging of transnational families in the Nordic migration space"

2015-2019

Finansuojanti institucija: Suomijos Mokslų akademija

Projektą koordinuojanti institucija: pagrindinis koordinatorius yra Rytų Suomijos universitetas, Joensu.

 

Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai

2012-2014

      
    

                

 

 

Finansuojanti institucija: Lietuvos Mokslo Taryba.

Projektą koordinuojanti institucija: VDU Socialinės Antropologijos Centras (projekto koordinatorius Vytis Čiubrinskas). 

Projekto partneriai: Lietuvos Socialinių Tyrimų Centro Sociologijos Institutas ir Lietuvos Istorijos Institutas.

Projekto tikslas - išsamiai ištirti ir įvertinti globalizacijos procesų (transnacionalizmo) poveikį jaunų Lietuvos piliečių/lietuvių kilmės asmenų valstybinio ir tautinio tapatumo kaitos procesams ir naujų jų formų atsiradimui. Projekte sprendžiama kaip globalizacija lemia jaunimo, gimusio 1980-1990 m., tapatumų homogenizaciją, fragmentaciją. Daroma prielaida, kad valstybė, patirdama transnacionalizmo iššūkius, išlieka svarbiu jaunų piliečių ir/arba lietuvių kilmės asmenų identiteto resursu. Siekiama nustatyti šių asmenų skirtingus tapatumo darybos būdus priklausomai nuo globalumo - lokalumo kontekstų.

Tyrimu keliamas probleminis klausimas: kaip vyksta etninio ir nacionalinio identitetų transformacijas ir jų fragmentacijas? Koks yra kilmės, gyvenamosios vietos, santykio su valstybe (- ėmis), istorija, kalba, tradicijomis ir kt. vaidmuo jų tautinio identiteto raiškai; kaip tam tikros grupės jaunimas konstruoja savo tautinį identitetą santykyje su globalizacijos procesais. Projekte tiriama trijų 1980-1990 metais gimusio jaunimo grupių: (1) ne mažiau kaip 6 metus gyvenančių svetur; (2) atvykėlių į LR iš buv. Sovietų Sąjungos ainių (antros kartos rusakalbių) ir (3) specifinėse (istorinio ir esamo paribio) vietovėse gyvenančių vietinių jaunų žmonių, valstybinio ir tautinio tapatumo formų daryba ir raiška, jų sąsajos su socialinio mobilumo aspektais. Tam konstruojamos trys empirinio tyrimo ašys: naujieji emigrantai (Čikagoje ir Londone), lokalios bendruomenės (Lietuvos lenkai Šalčininkuose ir Lenkijos lietuviai Punske) bei Visagine ir Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai Lietuvos Respublikos piliečiai.


 

 

1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte

2013-2015

           A-01-2013-10-13-Ciornaja-Padina-foto1.jpg            A-01-2013-10-13-Ciornaja-Padina-foto1.jpg

Finansuojančios institucijos: Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Kazickų šeimos fondas.

Projektą koordinuojanti institucija: VDU Socialinės Antropologijos Centras (projekto koordinatorius Vytis Čiubrinskas).

Šiuo projektu siekiama sukaupti dokumentinės, etnoistorinės, biografinės, pasakojamosios bei vizualinės medžiagos bei kt. duomenų apie Rusijos Saratovo krašto lietuvių tremtinių kultūrinį paveldą ir tapatybę, projektą vykdant tarp 1863 metų sukilimo dalyvių palikuonių, jų tremties vietose, Saratovo krašte, taip pat Lietuvoje, jų grįžimo vietose, nes dalis jų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1921-1923 m. apsigyveno Vilkaviškio, Kėdainių, Pasvalio ir kt. apylinkėse.

2013 m. spalio mėnesį į Saratovo kraštą buvo surengta dešimties dienų ekspedicija, nuvykstant į 1863m. lietuvių sukilimo dalyvių tremties vietas: Jeršov, Čiornaja Padina, Tolovka, Litovka ir Kurilovka gyvenvietes. Apsigyvenus Černaja Padina kaime audiovizualiniu, biografinių interviu ir aprašomojo stebėjimo būdais buvo fiksuojami lietuviškojo kultūrinio paveldo bei socialinės atminties elementai. Buvo įrašyta 15 interviu, 4 fokus grupės interviu, 3 atsiminimų pasakojimai (iš viso 21 val. audio įrašų). Taipogi ekspedicijos metu atlikta fotofiksacija (550 foto vienetų) bei filmavimas (4 val. filmuotos medžiagos). Atitinkama medžiaga yra kaupiama ir Lietuvoje, pasitelkiant iš tremties sugrįžusiųjų buvusių tremtinių palikuonių asmeniniais archyvus, biografinius interviu bei atsiminimus. Iki šiol yra atlikta – 5 interviu ( 9 val. audio įrašų) bei perfotografuota pluoštas foto nuotraukų iš asmeninių archyvų.

Kadangi 2013 m. vasarą netekome dviejų itin gerą atmintį išlaikiusių lietuviškai tebešnekėjusių Čiornaja Padina gyventojų, be to, yra likę tik trys paskutiniai garbingo amžiaus lietuviakalbiai, todėl 2014 m. numatoma dar viena ekspedicija į Saratovo kraštą.

 

Visomis šiomis veiklomis siekiama plačiau pažvelgti į lietuviškojo identiteto raiškos elementų transformacijas tremties vietose - Saratovo krašte bei pačioje Lietuvoje. Taip pat šiuo projektu siekiama supažindinti Lietuvos ir pasaulio lietuvių jaunąją kartą su mažiau žinomomis lietuvių tautos tremties vietomis Rusijos Federacijoje.

http://www.ku.lt/naujienos/ja-litovec-ku-ir-vdu-antropologiniai-tapatybes-tyrimai-uzvolgyje/

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-12-21-dalia-cidzikaite-penktoji-lietuviu-karta-saratovo-kraste-tebesididziuoja-savo-kilme/111871

Susipažinti su atrinktomis foto nuotraukomis iš ekspedicijos į Saratovo kraštą galima čia.

Sekuliarizacijos proceso ypatumai Lietuvoje: viešo ir privataus religingumo sankirtos

2010-2012

Finansuojanti institucija: Lietuvos Mokslo Taryba.

Projektą koordinuojanti institucija: VDU Sociologijos Katedra ir Socialinės Antropologijos Centras.

Projekto tikslas - atskleisti sekuliarizacijos proceso ypatumus Lietuvoje, ištiriant šio proceso dimensijų raiškos intensyvumą ir specifiką.

[LT] Daugiau informacijos rasite čia [ENG]

 

Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos projektas: WALQING - Darbo ir gyvenimo kokybė naujose ir besiplečiančiose darbo sferose

2009-2012

Finansuojanti institucija: Europos Sąjunga.

Projektą koordinuojanti institucija: FORBA ( Forschungs- und Beratungsstelle Arbeitswelt ), Austrija (projekto koordinatorė Ursula Holtgrewe).

Projekto partneriai: Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lietuva, Ispanija, Norvegija, Jungtinė Karalystė.

Projekto tikslas - gilinti tyrėjų, suinteresuotų asmenų- tarpininkų, vadybininkų, politikų žinias, susijusias su darbo ir gyvenimo kokybe naujose ir besiplečiančiuose darbo sferose. Projektas siekia vystyti minėtų asmenų gebėjimus identifikuoti gerąsias ir problemiškas rinkos plėtros praktikas, politiką bei įmonių strategijas Europoje.

[LT] Daugiau informacijos rasite čia [ENG]

 

Katalikų bažnyčia ir religinis pliuralizmas Lietuvoje ir Lenkijoje: Antropologinės viešų ir privačių religijos sampratų post-socializmo visuomenėje studijos

2007-2010

Finansuojanti institucija: Valkswagen Fondas.

Projektą koordinuojanti institucija: Makso Planko Socialinės Antropologijos Institutas, Halė, Vokietija (projekto koordinatorius Ingo W. Schroder).

Projekto partneriai: VDU Socialinės antropologijos centras, Jogailos Universitetas Krokuva, Lenkija.

Projekto tikslas - ištirti skirtingas religinių laukų Lietuvos ir Lenkijos kryptis ilgalaikių etnografijos studijų pagalba analizuojant kasdienines miesto ir kaimo vietovių gyvenimo praktikas ir kaičias religijos prasmes jose.

 

Lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimas europeizacijos bei globalizacijos sąlygomis: lietuviškumo raiška ir nacionalinės Airijos, Anglijos, Ispanijos, JAV ir Norvegijos tapatybių politikos

2007-2009

Finansuojanti institucija: Lietuvos Valstybinio Mokslo ir Studijų Fondas, Užsienio Reikalų Ministerija.

Projektą koordinuojanti institucija: VDU Socialinės Antropologijos Centras.

Projekto partneriai: Socialinių Tyrimų Institutas.

Pagrindinis projekto tikslas – nustatyti dabartinės išvietintos (displaced) lietuvių tautinės tapatybės modelius (raiškos būdų įvairovę), emigrantų naudojamų tautinės tapatybės išsaugojimo arba asimiliacijos strategijų turinį bei jų priklausomybę nuo skirtingų valstybių vykdomų tautinės tapatybės politikų.

 

The Circum-Baltic Qualitative Social Science Teaching Network

2005-2007

Finansuojanti institucija: Šiaurės Šalių Ministrų Taryba Fondas.

Projektą koordinuojanti institucija: Danijos Kopenhagos Universiteto Antropologijos Institutas.

Projekto partneriai: Norvegija, Švedija, Danija, Suomija, Estija, Rusija, Latvija, Lietuva.

 

Netikrumas ir laisvė: antrosios kartos pokyčio posovietiniame pasaulyje lyginamoji etnografija

2004-2007

Finansuojanti institucija: Šiaurės Šalių Ministrų Tarybos Mokslo Rėmimo Fondas (NORFA programa).

Projektą  koordinuojanti institucija: Kopenhagos Universiteto Antropologijos Institutas.

Projekto partneriai: Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Rumunija.

Projekto tikslas - NECEN yra socialinių mokslų akademinis tinklas apimantis Rytų/Centrinės Europos regioną, dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas tyrimų laukų srityse, dėstytojų ir studentų mainų vykdyme ir kitose akademinėse veiklose.

 

Higher Education and Research on the Globalization Process and its Consequences' by Nordic Research and Education Grant Scheme

2004-2007

Finansuojanti institucija: Šiaurės Šalių Ministrų Tarybos Mokslo Rėmimo Fondas (NORFA programa).

Projektą  koordinuojanti institucija: Švedijos Lundo Universiteto Socialinės Antropologijos Institutas.

Projekto partneriai: Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Rumunija.

 

Lietuvių tautinės tapatybės raiškos būdai: socialinė atmintis, kultūrinis tęstinumas ir kaita globalizacijos sąlygomis

2005-2006

Finansuojanti institucija: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas.

Projektą koordinuojanti institucija: VDU Socialinės Antropologijos Centras.

Projekto partneriai: Mykolo Riomerio Universitetas, Socialinių Tyrimų Institutas.

Pagrindinis šio projekto tikslas - nustatyti lietuvių tautinio identiteto raiškos būdų (modelių) įvairovę bei ištirti veiksnius, lemiančius identiteto stabilumą ir kaitą bei tęstinumo išsaugojimą ar praradimą globalizacijos procesų sąlygomis.

 

Tautinės tapatybės bruožų ir simbolių susisteminimas, jų santykinės kultūrinės svarbos nustatymas bei dekontekstualizuotų tautinės tapatybės modelių išskyrimas

2005

Finansuojanti institucija: Lietuvos Institutas.

Projektą koordinuojanti institucija: VDU Socialinės Antropologijos Centras.

Projekto tikslas - išsiaiškinti ryškiausius kultūrinius prototipus, įvaizdžius, ikonas, charakterio bruožus, tradicijas, įvykius ir simbolius, kuriuos lietuviai sieja su “buvimu lietuviais”. “Buvimas lietuviais” traktuojamas kaip sinonimiškas lietuvių tautiniam identitetui.