Seminarai

 

Gruodžio 16 d., pirmadienį, 16 val. VDU Socialinės antropologijos centre vyks seminaras „1863-ųjų m. sukilimo tremtinių lietuviškasis paveldas Rusijos Užvolgyje: 2013 m. ekspedicijos dienoraštis“, kurio metu prof. Rimantas Sliužinskas ir prof. Vytis Čiubrinskas pasidalins garso ir vaizdo medžiaga, lauko tyrimų įžvalgomis bei įspūdžiais iš ekspedicijos į Saratovo sritį (Rusija).

Ekspedicija surengta vykdant Socialinės antropologijos centro projektą „1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte“, remiamą Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ir Kazickų šeimos fondo. Šiuo projektu siekiama sukaupti dokumentinės, etnoistorinės, biografinės, pasakojamosios bei vizualinės medžiagos ir kitų duomenų apie Saratovo krašto lietuvių tremtinių kultūrinį paveldą ir tapatybę. Projektas vykdomas tarp 1863 m. sukilimo dalyvių palikuonių jų tremties vietose, Saratovo krašte, taip pat Lietuvoje, jų grįžimo vietose, kai dalis jų Lietuvai atgavus nepriklausomybę  1921–1923 m. apsigyveno  Vilkaviškio, Kėdainių, Pasvalio ir kt. apylinkėse.

Dešimties dienų ekspedicija į Saratovo sritį buvo surengta 2013 m. spalį. Jos dalyviai nuvyko į 1863-ųjų lietuvių sukilimo dalyvių tremties vietas: Jeršovą, Čiornąją Padiną, Tolovką, Litovką ir Kurilovką. Apsigyvenus Čiornajos Padinos kaime, audiovizualiniu, biografinių interviu ir aprašomojo stebėjimo būdais buvo fiksuojami lietuviškojo kultūrinio paveldo bei socialinės atminties elementai. Ekspedicijos metu buvo paimta 15 interviu, 4 tikslinės grupės (angl. focus group) interviu, išklausyti 3 atsiminimų pasakojimai. Iš viso buvo surinkta 21 val. garso įrašų. Taip pat buvo atlikta ir fotofiksacija (550 nuotraukų) bei filmavimas (4 val. filmuotos medžiagos).

 

Lapkričio 20 d., trečiadienį dr. Roberto E. Barriosas iš Pietų Ilinojaus universiteto (JAV) Antropologijos katedros surengs seminarą „Taikomoji antropologija stichinių nelaimių likvidavime: daugiakultūriniai atsakymai nelaimės išblaškytai bendruomenei atkurti“.

Atkuriamieji procesai po stichinių nelaimių (žemės drebėjimų, uraganų, cunamių ir t. t.) apima išblaškytos bendruomenės atkūrimo darbus bei nulemia labai svarbų santykį tarp gamtinės aplinkos ir socialinės gerovės. Šį santykį skirtingų kultūrų atstovai supranta nevienodai ir bendruomenių atkūrimo procesuose dažnai gali kilti susidūrimų ir konfliktų. Taikomoji antropologija būtent ir gilinasi į atskirų kultūrų praktikuojamus skirtingus būdus įveikiant stichinių nelaimių sukeltus padarinius bei padeda surasti būdus sutarimui tarp jų. Seminare nagrinėjami uraganų „Mitch“ (Hondūras, 1998 m.) ir „Katrina“ (Naujasis Orleanas, JAV, 2005 m.) atvejai.

 

Spalio 28 d. 10 val. VDU Socialinės antropologijos centras kviečia į seminarą „Transnacionalizmo raiška etninėse ir transetninėse bendruomenėse: lauko tyrimų apžvalga“.

Tarp seminaro pranešimuose nagrinėjamų temų – lietuvių imigrantai Čikagoje, rusakalbiai Klaipėdoje, žmogaus psichologinių savybių reikšmė emigracijoje, Londono lietuviai, Visaginas, nacionalinis identitetas Šalčininkuose bei Punske ir t. t.

Pranešimus skaitys VDU Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas, prof. habil. dr. Meilutė Taljūnaitė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, LSTC), dr. Rasa Markšaitytė (VDU), doc. dr. Jolanta Kuznecovienė (VDU),  dr. Liutauras Labanauskas (LSTC), dr. Darius Daukšas (Lietuvos istorijos institutas).

Seminaras organizuojamas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai“. Sut. Nr. VAT 41/2012. Projektą vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centras, Lietuvos Socialinių tyrimų centras, Lietuvos istorijos institutas.

 

Gegužės 8 d., trečiadienį, 17 val. VDU (309 auditorija) Socialinių mokslų fakulteto Socialinės antropologijos centro seminare – vizituojantis profesorius Victor de Munck iš Niujorko universiteto pristatys kognityvinės antropologijos taikymo galimybes.

Savo seminarą "How can culture be embodied and collective at the same time? Towards a new theory of culture" V. de Munck pristato taip:

Kroeber asked in 1917 how do 1000 individuals become a social group? Archer and Smelser, two Sociologists, distinguish between causal and logical coherence. Meaning that just because people act the same way doesn't mean they think the same way. Thus how do we link culture to behavior. D'Andrade and others argue culture is a purely mental phenomenon; Abu-Lughod and many other anthropologists argue that the term culture is inherently ideological and provides frozen snapshots that distort the morass of contextuality in which we live. Synthesizing the "joint commitment/plural persons" concept of Margaret Gilbert (a neo-Durkheimian philosopher), the "as if" theory of culture developed by David Kronenfeld (a cognitive anthropologist), and the notion of "accessing the interiority of others" that Douglas R. Hofstadter (a cognitive scientist) developed in explaining what happens after death, I propose a theory of culture that provides starting point for resolving the paradox of culture as located in the person and expressed in the collective.

 

Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU (309 auditorija) Socialinių mokslų fakulteto Socialinės antropologijos centro seminaras "Derry/Londonderry: UK City of Culture 2013".

Vizituojantis profesorius Ullrich Kockel iš Heriot Watt universiteto, Edinburge, Škotija (Jungtinė Karalystė) pristatys Olsterio rojalistų ir airių respublikonų konfrontacija pasižyminčio Derry/Londonderry miesto kultūros politikos problemas.

Profesorius Ullrich Kockel yra tarptautiniu mastu pripažintas Europos antropologijos specialistas kurio interesų sritys apima kultūros ir ekonomikos santykį, kultūrinius susidūrimus, etnoekologiją, vietos ir identiteto santykį, paveldo turizmą, refleksyviąją tradiciją. Atlieka tyrimus Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje.
Profesorius yra Tarptautinės Etnologijos ir Folkloro Asociacijos (International Society for Ethnology and Folklore (SIEF) prezidentas, „Anthropological Journal of European Cultures" redaktorius, "Ethnologia Europaea" redakcinės kolegijos narys. Be to, šis mokslininkas yra Karališkosios Airiškos Akademijos garbės narys bei vizituojantis VDU Socialinės antropologijos ir etnologijos profesorius.

 

Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. - seminaras „Romų vaikai (ne)nori mokytis? Įžvalgos iš švietimo lauko tyrimo Vilniuje“, kurį ves dokt. Vita Petrušauskaitė.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė seminare pristatys romų vaikų įsitraukimo ar iškritimo iš ugdymo proceso priežastis.

Pasitelkiant duomenis, surinktus iš dvejus metus rengto etnografinio tyrimo vienoje Vilniaus mokykloje ir Kirtimų gyvenvietėje bei kokybinių interviu, darbe analizuojamas romų vaikų įsitraukimas ir iškritimas iš ugdymo proceso. Nors kalbant apie romų vaikų mokymąsi neretai pabrėžiama, kad ankstyvą vaikų iškritimą iš mokyklų nulemia kultūriniai romų bendruomenės bruožai, tyrimo rezultatai rodo, kad svarbu atsižvelgti į visų švietimo lauke veikiančių veikėjų veiksmus. Siekiant suprasti, kodėl visiems švietimo lauke dalyvaujantiems veikėjams – vaikams, tėvams, mokytojams, mokyklos administracijai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, savivaldybės švietimo skyriui ir kitiems – yra tiesiog lengviau, kai romų vaikų nėra švietimo sistemoje, buvo svarbu analizuoti gilesnę šio švietimo lauko struktūrą bei jo reprodukciją ar kaitą įgalinančius mechanizmus. Tam pasirinkta Bourdieu lauko, kaip objektyvių santykių sistemos, teorinė prieiga. Pranešime pagrindinis dėmesys skiriamas visų švietimo lauko veikėjų pozicijų aptarimui ir romų vaikų galimybių tęsti mokslus įvertinimui. Tyrimo lauko išskirtinumas įvertinamas ir bendrame Lietuvos romų kontekste, aptariant naujausius 2011 m. surašymo duomenis.

 

Balandžio 11 d. 18 val. dr. Liutauras Labanauskas (VDU) apie jaunimo, įgijusio išsilavinimą užsienyje „sugrįžimo į Lietuvą" patirtis ir  migracijos reiškinį bei mobilumą kaip socialinių inovacijų strategiją seminare „Išsilavinusiųjų užsienyje „sugrįžimo į Lietuvą“ patirtys: „parsivežtų“ ir vietinių identitetų“ susidūrimai“.

Dr. Liutauras Labanauskas yra VDU, Socialinės antropologijos centro mokslininkas – stažuotojas atliekantis tyrimus pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuočių programą.
Tarptautinis ir transnacionalinis mobilumas tampa svarbia ir globalia jaunų žmonių karjeros strategija. Šios tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. Moksliniuose tyrimuose daugiausia nagrinėjami klausimai apie migrantų kvalifikacijos praradimą ir įgūdžių nuvertėjimą, tačiau yra gana mažai tyrimų, kuriuose nagrinėjami „kultūriškai privilegijuotų" mobilių asmenų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje mechanizmai ir procesai, kurie leidžia mobiliems asmenims ne tik padidinti savo vertę kilmės šalyje, bet ir būti inovacijų kūrimo ar jų perkėlimo priešakyje. Siekiant bent šiek tiek užpildyti šį akademinį mobilumo/migracijos tyrimų vakuumą, pranešime analizuojamos bakalauro ir magistro studijas užsienyje baigusių Lietuvos piliečių „sugrįžimo į Lietuvą" patirtys, jų gyvenimas „čia": tapatumas, migracija, darbo santykiai ir socialiniai tinklai.
Pagrindinis tyrimo klausimas - kaip mobilumas padeda įgyti ne tik žmogiškąjį, bet ir socialinį ir kultūrinį kapitalą ir kaip kitose valstybėse suformuoto socialinio identiteto (tautinio, profesinio, asmeninio) konfigūracijos pasireiškia „parsivežtų identitetų" susidūrime su vietiniais identitetas.